Samanų šalinimas iš vejos
Gana rimta problema Jūsų vejoje augantys nepageidaujami augalai: piktžolės, samanos, grybai. Šie augalai plinta labai greitai, jeigu yra naikinami neteisingai. Grybai ir samanos atsiranda iš mikroskopinių dalelių, kurios yra pasklidusios visoje aplinkoje. Kartu su lietaus vandeniu jos patenka ant žemės ir didesnio susikaupimo vietose pradeda jungtis į darinius, kuriuos po kiek laiko jau galime matyti plika akimi. Tose vietose, kur randate samanų, vadinasi, kad žemė ilgą laiką būna drėgna, ji turi mažai maistingųjų medžiagų, per daug suspausta ir joje trūksta organinių darinių, veja arba žolė yra pjaunama per trumpai.
Visiems laikams samanas išnaikinti padės vejos kalkinimas dolomitmilčiais bei tręšimas kompleksinėmis vejų trąšomis nuo samanų arba pasklaidyti granulinėmis kalkėmis. Jei vejos paviršiuje yra pelėsio, patartina ją nupurkšti boro rūgštimi, vario sulfatu arba fungicidais. Jei vietomis veja visai sunykusi ar iššalusi, tose vietose papildomai įterpkite vejos sėklų. Taip pat galima atlikti vejos mulčiavimą, jis padeda išlyginti nedidelius nelygumus, uždengia apnuogintas šaknis, skatina šaknijimąsi, padidina humusingą dirvos sluoksnį, didina dirvožemio pralaidumą ir poringumą. Mulčius, tai žemės ir smėlio mišinys, kurį patogiausia paskleisti grėbliu. Mulčiuotą veją reikia suvoluoti volu. Volavimas sutankina veją, tolygiau paskirsto vejos gerinimo priemones, užlyginamos dirvožemio skylės.
Atlikus pagrindinius darbus, reikia užtikrinti, kad samanos nebegrįžtu, tai padės: vejos pjovimas, drenažas, šešėlio panaikinimas, vejos tręšimas.
Pjaunant veją negalima per daug jos trumpinti. Susilpnėjus vejos stiebeliams atsiranda vieta samanų veisimuisi. Probleminėse vietose palikite veją bent jau 2,5 cm ilgio visais pjovimo laikais. Reguliarus vejos pjovimas yra labai svarbus faktorius, nes tai skatina veją plisti ir taip užpildyti esamus tuščius dirvos plotelius.
Įrengus drenažą pagerinsite vandens nutekėjimą, veja nebus per daug drėgna, taip sumažinsite dirvos suspaudimą, oras lengviau pateks į dirvos vidų. Vasaros metu nepersistenkite laistyti veją, nebent žolės stiebeliai linksta nuo drėgmės trūkumo. Jeigu drėkinimas yra būtinas – tinkamai subadykite žemę, kad perteklinis vanduo galėtų nutekėti ir nesukeltų papildomų rūpesčių.
Panaikinus šešėlį sumažinsite samanų atsiradimą. Nukarpykite medžių šakas, sumažinkite tvorų ir gyvatvorių aukščius, tada saulė galės pasiekti daugiau tamsių vejos vietų. Saulė ir vėjas nusausina veją, samanoms tampa nepalanki vieta augti. Jei nepavyksta panaikinti šešėlio, tada tose vietose atsisakykite vejos ir sodinkite augalais kurie mėgsta tamsesnias vietas.
Tinkamai tręšiant veją pavasarį, vasarą ir rudenį ji greičiau augs ir plis, taip neleisdama užimti jos vietos samanoms. Vejos tręšimui tinka įvairūs subalansuoti mišiniai, kurių sudėtyje taip pat gali būti ir priemonės, naikinančios samanas bei kitus nepageidaujamus augalus (piktžolės, grybai). Tręšiant veja taps gražesnė ir ilgiau išliks žalesnė.
